ruiktis

ruĩktis, -iasi, -ėsi Žvr, Alk 1. rujotis, vaisintis (apie gyvulius, žvėris, vabzdžius): Kai kalė ruĩkiasi, tai šunų visa ruja ir laksto aplink triobas Gs. Balandžio mėnesį zuikiai ruĩkiasi Grl. Andai mačiau kralikai ruikėsi Pžrl. Žvėrys, kada ruĩkiasi, labai pikti Snt. 2. išdykauti, šėlti: Vaikai, tylos, nesiruĩkit! Snt.